- smardvė
- smárdvė sf. (1) Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Dbk, Dkk, Užp, Ob, Ant, Glv, Ln; N, [K], RtŽ žr. smarvė: 1. Tokia didelė smárdvė Tršk. Iš tokio gyvulio tik smárdvė namie Ukm. Smárdvė eina nuo tų apsileidėlių Adm. Nustipo šuva pakelėj, tai dabar baisiausia smárdvė Km. Gal vilnas ažudegėt, kad tokia smárdvė Mlt. Ir bus ažu gardų kvapą smardvė BaIz34,24. | Jūsų ant mano žemės nei smardvės (visiškai, nė kvapo, nė padujų) nepaliks rš. 2. Kad ko geresnio būtum pasiūlius, ė tokios smárdvės mes ir patys ligi kaklo turim Ds. 3. scom. Ds Eik tu, smárdve! Rk. Ot smárdvė, dar be kelnių vaikšto, o jau keiktis moka Bgs.
Dictionary of the Lithuanian Language.